kliurkuoti

1 kliurkúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. eiti su prisemtais autuvais: Prisisėmė kurpes ir paskui kliurkãvo visą laiką Skr. 2. tr. menk. mušti, sukti (sviestą): Girdėjau, ji šįryt sviestą kliurkãvo Skr. 3. tr. minti (linus): Kliurku, kliurku kliurkavom linus spaudgniaužose mašinose Rt.